- klinčyti
- kliñčyti, -ija, -ijo 1. tr. įkyriai prašyti, kaulyti: Jis vis mane kliñčija, kad važiuočiau Alvt. 2. intr. teirautis: Ką gi tu užmiršai? – klinčijo toliau Danyla šypsodamas V.Piet.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
klinčinti — klìnčinti, ina, ino žr. klinčyti 1: Klìnčinu jį važiuot namo Gs … Dictionary of the Lithuanian Language